Alergenai

Buitiniai alergenai

Buitiniai alergenai

Buitinėse dulkėse yra grybelio, augalų plaušų, maisto dalelių, vabzdžių ekskrementų, žmogaus ir gyvūno odos dalelių (epidermio). Be to, ten veisiasi dulkių erkės, kurios pasižymi itin alergizuojančiomis savybėmis (įskaitant tuomet, kai yra negyvos). Dulkių erkės ypač mėgsta apmušalus, čiužinius, pagalves, antklodes, užtiesalus ir kilimus.
Žiedadulkės

Žiedadulkės

Šie augalai gali sukelti alergijas: medžiai ir krūmai – be kitų, beržas, alksnis, lazdynas, ąžuolas, klevas, tuopa, uosis, guoba; žolės – motiejukas, eraičinas, miglė, varputis, ožkarožė, rugys, grikis, kvietys ir kiti; piktžolės – kiaulpienė, kanapė, dilgėlė, pelynas, vėdrynas ir t. t. Pagal šių augalų žydėjimo laikus išskiriami trys sustiprėjusių alergijų laikotarpiai: pavasarį, kai žydi medžiai (balandis, gegužė), vasarą (žiedadulkės ir javai birželį bei liepą) ir rudenį (piktžolių žiedadulkės nuo rugpjūčio iki spalio pabaigos).
Gyvūnų alergenai

Gyvūnų alergenai

Dažniausiai alergiją sukelia šuns ir katės odos dalelės, taip pat kailis ir vilna, naudojami minkštų baldų ir pagalvių kamšaluose. Alerginė reakcija taip pat gali būti į gyvūno seiles ar šlapimą. Katės – tiek trumpaplaukės, tiek ilgaplaukės – šiuo aspektu ypač pavojingos. Vabzdžiai – ypač dulkių erkės ir tarakonai – tampa vis dažnesne alergijos priežastimi; rečiau – kandys, skruzdės ir kiti vabzdžiai.
Maisto alergenai

Maisto alergenai

Nors alergijos gali išsivystyti bet kokiam maisto produktui, prie tokių dažniausių priskirtinas pienas, kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, soja, kviečiai ir riešutai, ypač žemės riešutai. Be to, dėl to paties alergeno gali išsivystyti kryžminė alergija. Pavyzdžiui, asmuo, kenčiantis nuo alergijos žemės riešutams, gali tapti alergišku kitiems ankštiniams augalams, įskaitant žirnius, sojos pupeles, lęšius. Taip pat tiems, kurie alergiški melionams, gali išsivystyti alergijos agurkams ar moliūgams arba jei esate alergiškas krevetėms, galite tapti alergiškas ir krabams. Kai kuriems žmonėms išsivysto alergijos sulfitams – cheminiams preparatams, naudojamiems maisto spalvai išsaugoti, pavyzdžiui džiovintų vaisių ir daržovių. Reakcija pareiškia kaip pasunkėjęs kvėpavimas ar šokas suvalgius maisto, kuriame yra sulfitų. Sulfitai taip pat gali paskatinti sunkius astmos priepuolius.
Grybeliniai alergenai

Grybeliniai alergenai

Grybeliai yra mikroorganizmai, tarpstantys tiek patalpose, tiek lauke. Patalpose grybeliai pagrinde randami senoje sienų apdailoje, oro drėkintuvuose, vonios kambariuose, ant dušo užuolaidų, vandentiekio sistemose, šiukšlių dėžėse, maisto talpyklose ir drėgnuose rūsiuose. Grybeliai ypač plačiai paplitę lauke. Jų galima rasti ore, dirvožemyje, sūriame ir gėlame vandenyje. Alergija gali sustiprėti pavaikščiojus miškuose, sode ar pasireikšti pagrėbus šieno, javų ar lapų, ypač drėgną ir šiltą vasarą ar rudenį. Svarbu žinoti ar alergiją sukėlė grybelio mikroorganizmai, nes tas pats žmogus taip pat gali būti alergiškas maisto produktams, kurie gaminami naudojant fermentaciją: pieno produktams (jogurtui, grietinei, kai kuriems minkštiesiems sūriams, tokiems kaip Rokforo, Kamambero ar čederis), mielių ir tešlos gaminiams (šviežiai keptai kvietinei ir ruginei duonai, pyragaičiams), kopūstams, rūkytai mėsai ar žuviai, alui, nealkoholiniams gėrimams ir t. t. Kai kurie žmonės, alergiški grybeliui, netoleruoja penicilino grupės antibiotikų.