Ką reikia žinoti apie alergiją maistui
Vis daugiau žmonių, gyvenančių šalyse su gerai išsivysčiusia pramone, tampa alergiški maistui: 7,5 proc. vaikų Europoje turi alergiją maisto produktams. Maisto alergija gali sukelti kvėpavimo takų, odos ar bendrų simptomus, tačiau apie trečdaliui alergiškų maistui žmonių pasireiškia virškinimo trakto simptomai: pirmieji virškinimo trakto simptomai gali būti susiję su tokiais tuštinimosi sutrikimais kaip skystos išmatos, viduriavimas, […]
Vis daugiau žmonių, gyvenančių šalyse su gerai išsivysčiusia pramone, tampa alergiški maistui: 7,5 proc. vaikų Europoje turi alergiją maisto produktams. Maisto alergija gali sukelti kvėpavimo takų, odos ar bendrų simptomus, tačiau apie trečdaliui alergiškų maistui žmonių pasireiškia virškinimo trakto simptomai: pirmieji virškinimo trakto simptomai gali būti susiję su tokiais tuštinimosi sutrikimais kaip skystos išmatos, viduriavimas, skausmai ir diegliai.
Alergiško maistui vaiko organizmas vertina tam tikrus maisto produktus kaip kenksmingus, todėl suaktyvėja imuninė sistema, kuri stengiasi sukurti apsaugines medžiagas nuo šių produktų. Kitą kartą, kai atitinkamas produktas pateiks vaikui į burną, jo dalelės bus įkvėptos ar pateks ant odos, organizmas sureaguos, išskirdamas įvairias medžiagas, įskaitant ir histaminą. Šios medžiagos veikia kaip alerginių reakcijų paleidimo mechanizmas. Tai gali būti čiaudulys, užgulta nosis, sloga, ašarojančios akys, niežtintis bėrimas ant kūno, dilgčiojimo pojūtis liežuvyje, karkalai, pilvo skausmas, viduriavimas, patinimas. Alergija maistui dažnai painiojama su maisto netoleravimu. Maisto produktų netoleravimo atveju simptomai yra panašūs, tačiau yra ir skirtumų – dažnas raugėjimas, sunkumas skrandyje, vidurių pūtimas, laisvesnės išmatos ir viduriavimas, galvos skausmas, nervingumas. Maisto netoleravimo atveju imuninė sistema nedalyvauja, dažniausiai netoleravimas yra susijęs su žmogaus virškinimo trakto, negalinčio suvirškinti vienos ar kitos medžiagos, pavyzdžiui, laktozės, ypatybėmis. Tai nemaloni būsena, tačiau, skirtingai nei alergija maistui, ji retai būna pavojinga.
Vaikas gali būti alergiškas praktiškai bet kokiam produktui, tačiau kai kurie alergenai yra įtariami pirmiausiai:
- pienas – dažniausiai būtent karvės pienas sukelia alergiją; avių, ožkų ir buivolių pienas taip pat gali sukelti alergiją. Vaikai, kurie turi alergiją karvės pienui, dažniausiai būna alergiški ir sojų pienui;
- kiaušiniai – tiek kiaušinio trynyje, tiek baltyme yra baltymų, galinčių sukelti alergiją. Tačiau dažniausiai alergiją sukelia visgi kiaušinio baltymas;
- riešutai – prieš vartojant produktą, būtina atidžiai perskaityti etiketę. Tai reikia daryti prieš kiekvieną valgymą. Gamintojai dažnai keičia produktų receptus. Svarbu atminti, kad daugelyje produktų gali būti riešutų dalelių, jeigu jie yra gaminami toje pačioje vietoje kaip ir produktai, kurių sudėtyje yra riešutų. Pakanka labai mažos riešutų baltymų dalelės, kad išsivystytų alerginė reakcija;
- soja – sojų pupelių perdirbimo produktas – yra vienas iš labiausiai paplitusių vaikų alergenų. Dažnai „alergiją sojai“ išprovokuoja dirbtiniai sojos mišiniai kūdikiams. Tačiau daugumai vaikų ši alergija praeina sulaukus 3 metų;
- kviečiai – alergija atsiranda, kai organizmo imuninė sistema per stipriai reaguoja į kviečių baltymus. Dažniausiai prasideda kūdikystėje;
- žuvis – dažniausiai alerginę reakciją sukelia šviežioje žuvyje esantys baltymai. Tačiau gali būti ir alergija žuvies želatinai, kuri yra gaminama iš žuvies odos ir kaulų. Taip pat tikslinga išimti iš raciono žuvų taukus, nors taukai patys savaime neturi baltymų, tačiau juose dažnai būna smulkių žuvų baltymų dalelių. Cezario salotose ir Cezario padaže dažnai būna žuvies (ančiuvių) gabalėlių.
Nors žinoma, kad alergijos visiškai išgydyti neįmanoma, alergija maistui yra vienas iš atvejų, kai galima tikėtis, kad vaikas išaugs iš šios problemos. Dažniausiai su amžiumi išnyksta alergija kiaušiniams, pienui, kviečių ir sojų produktams. Alergija žuviai ir kitoms jūros gėrybėms dažniausiai pasireiškia vėliau ir išlieka visą gyvenimą.
- Kokie yra simptomai?
- Kaip dažnai jie pasireiškia?
- Koks intervalas tarp valgymo ir simptomų atsiradimo?
- Ar kam nors šeimoje būna alerginių reakcijų, tokių kaip astma, atopinis dermatitas, alergija maistui?
Gydytojas turėtų atmesti organizmo būkles, kurios gali imituoti alergiją maistui, pvz., maisto netoleravimą. Jeigu vaikas išgėręs pieno viduriuoja, o kitų alergiją rodančių simptomų nėra, reikia atmesti laktozės netoleravimą. Celiakija ir glitimo netoleravimas taip pat gali pasireikšti tokiais simptomais, kurie yra būdingi alergijai.
Šeimos gydytojas greičiausiai rekomenduos pasikonsultuoti su alergologu, kuris užduos labiau specifinius klausimus ir atliks specialius alergijos testus. Vienas iš tokių testų gali būti alerginis odos tyrimas, kurio metu alergenas užtepamas ant vaiko rankos, oda šioje vietoje šiek tiek praduriama ir 15 minučių laukiama rezultato. Jeigu dūrio vieta parausta ir patinsta, labai tikėtina, kad vaikas yra alergiškas tam tikram maisto produktui, tačiau alergologas gali atlikti ir kitus tyrimus, kad visiškai patvirtintų diagnozę.
Patvirtinęs alergijos maistui diagnozę, alergologas sudarys tokį gydymo planą, kad mažylis be ypatingų apribojimų galėtų augti, žaisti ir tapti bendraamžių kolektyvo dalimi. Pirmas ir svarbiausias tėvų uždavinys – padėti vaikui išvengti sąlyčio su alergenu. Kai vaikas pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, mokyklą ar būrelį, pedagogus reikia įspėti apie tai, kad vaikas turi alergiją. Žinoma, tėvams ir patiems reikia mokyti mažylį, kad jis išmoktų vengti nepageidautino maisto. Kabant apie vaistus, kurie būtinai turi būti vaistinėlėje ar rankinuke, reikėtų paminėti antihistamininius preparatus. Jie padės susidoroti su tokiais alergijos simptomais kaip dilgėlinė, sloga, čiaudulys, ašarojančios akys. Jų veikimo principas slypi pavadinime – jie sutrikdo histamino funkciją organizme, todėl sumažėja simptomų – nosies užgulimo, niežulio, bėrimo, ašarojimo – intensyvumas.