Alergiją gali sukelti šie augalai: medžiai ir krūmai – beržas, alksnis, lazdynas, ąžuolas, klevas, tuopa, uosis, guoba ir kiti; javai — motiejukai, eraičinai, svidrės, varpučiai, monažolės, rugiai, grikiai, kviečiai ir kiti; piktžolės – kiaulpienės, kanapės, dilgėlės, pelynai, vėdrynai ir kiti. Pagal šių augalų žydėjimo laiką išskiriami trys alerginių ligų paūmėjimo laikotarpiai: pirmasis – pavasarį, kai žydi medžiai (balandis, gegužė), antrasis – vasarą (žiedadulkės ir javai – birželis, liepa), trečiasis – rudenį (piktžolių žiedadulkės – rugpjūtis-spalis).

Alergija gali išsivystyti bet kuriam produktui, bet labiausiai paplitę alergenai yra pienas, kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, soja, kviečiai ir riešutai, ypač žemės riešutai. Kartais gali išsivystyti alergija sulfitams – cheminėms medžiagoms, kurios yra naudojamos maisto produktų, pavyzdžiui, džiovintų vaisių ir daržovių, spalvai išsaugoti. Pavalgius produktų, kuriuose yra sulfitų, pasireiškia alerginė reakcija – pasunkėja kvėpavimas arba ištinka šokas. Sulfitai taip pat gali sukelti sunkius astmos priepuolius.

Dažniausi alergenai yra šunų ir kačių odos dalelės, taip pat baldų ir pagalvių užpildai – plunksnos ir vilna. Alerginė reakcija gali išsivystyti ir į gyvūnų seiles ir šlapimą. Ypač pavojingos yra katės – tiek trumpaplaukės, tiek ilgaplaukės. Vis dažniau alergijos priežastimi tampa vabzdžiai – ypač namų dulkių erkės ir tarakonai, kiek rečiau – kandys, skruzdėlės ir kiti vabzdžiai.